Parkelio istorija

Mano parkelio istorija dar visai neilga. Jis buvo pradėtas sodinti 2011 m. pavasarį.
Jau eilę metų „audžiau mintį“, kad norėčiau prie namų, kuriuose gyvename, pasodinti įvairių dekoratyvinių medžių, krūmų, žolinių daugiamečių augalų. Tai maždaug 35 arų ploto teritorija tarp gyvenamojo namo ir natūraliai augančio miško, kurią mes dabar vadiname „parkeliu“. Pirmieji parkelyje „apsigyveno“ tulpmedis, raudonlapis ir geltonlapis klevas, gojelis juodųjų pušų, keletas serbinių ir sidabrinių eglučių, europiniai maumedžiai, kėniai, keletas veislių juodųjų šeivamedžių, putinlapiai pūsleniai, uoliniai kadagiai.
Kiekvieną pavasarį, kartais ir rudenį kolekcija buvo papildoma keletu vienetų egzempliorių, nes visus norimus augalus (planuotus pasodinti į parkelį) įsigyti iš karto – sunkoka užduotis.

Parkelio teritorijoj buvo suplanuota įrengti kelis didelius daugiamečių žolinių augalų gėlynus. Norėjau, kad visi dekoratyviniai augalai pritaptų prie esamos vietinės augmenijos, nebūtų ryškios ribos tarp pasodintų ir tolėliau už jų augančių miško augalų. Nėra parkelyje skiepytų, karpomų ar formuojamų medžių ir krūmų, visi jie auga laisvai, natūraliai, kaip ir jų rūšiniai gentainiai gamtoje.
Gėlynuose vyrauja tokios gėlių rūšys ir veislės, kurios yra atsparios mūsų klimato sąlygoms, nedengiamos žiemai. Auginu daug ilgaamžių, visą vasarą žydinčių daugiamečių gėlių, varpinių dekoratyvinių žolių.

 

Daug kur gėlynuose kartu su gėlėmis auga ir daugiamečiai dekoratyviniai krūmai.