Prieš keliolika metų, tuomet, kai
dar norėjosi auginti viską iš eilės, sodyboje buvau įrengusi ir alpinariumus su
daugybe akmenų, tarp kurių ryškiomis spalvomis mirgėdavo įvairūs kiliminiai
augaliukai. Taip pat auginau daug įvairių svogūninių, šakniagumbinių, kurie
prieš žiemą iškasami ir nešami į patalpą žiemoti. Praėjo ne vieneri metai, kol
supratau, kad visko neįmanoma aprėpti arba kas tinka išpuoselėtame, pedantiškai
tvarkomame kieme, nebūtinai tiks ir mano vienkiemyje. Pamažu įžvelgiau savyje
didžiulį domėjimąsi ir meilę tiems „augintiniams“, kurie nereikalauja
nuolatinės priežiūros, yra įdomūs ne tik žiedais, bet ir lapų, kero struktūra,
ilgai išlieka dekoratyvūs po žydėjimo, net per žiemą. Šiai grupei augalų galima
priskirti daugumą dekoratyvinių varpinių žolių, astrus, kemerus, saulėgrąžas,
veronikūnus, kraujalakes ir daugybę kitų. Daugelis šių augalų rūšių ir veislių
dominuoja mano gėlynuose. Kadangi jie yra stambūs, daugiau sau vietos
reikalaujantys „galiūnai“, tad ir gėlynai užima nemažus plotus sodyboje. Tačiau
tai visai nereiškia, kad aš visą vasarą juos turiu ravėt ir laistyt. Tikrai ne.
Kai daugiamečių gėlių kerai suauga (per
2 – 3 metus), užima jiems paskirtus plotelius, ten piktžolės neberanda sau
vietos. Drėgmė po tokia lapija irgi ne taip greit garuoja, kaip iš po žemų,
smulkių augaliukų.
Dauguma mano auginamų daugiamečių
gėlių žiemoti pasilieka nenupjautos, nes kai kurios atrodo gražiai ir vėlyvą
rudenį, ir net žiemą.
Lapkritį dar nepraradusios savo
formų išsilaiko daugelis astilbių rūšių. Viena iš puošniausių nužydėjusi –
Astilbe pumila chinensis.
Eupatorium dubium „Baby Joe“
skėtukai dumplūninės nikandros (Nicandra physaloides) fone. Pastarasis augalas
vienmetis, bet kiekvienais metais visų sėjinukų neišraunu, palieku kelis, nes
labai jau jis man tinka į sausas puokštes.
Hydrangea paniculata „Limelight“
(Šluotelinė hortenzija) ir Euphorbia palustris (Pelkinė karpažolė). Ši
karpažolė rudenį labai ryškios spalvos.
Tai drėgnų, netgi šlapių vietų augalas.