Lapkričio spalvos ir formos

Prieš keliolika metų, tuomet, kai dar norėjosi auginti viską iš eilės, sodyboje buvau įrengusi ir alpinariumus su daugybe akmenų, tarp kurių ryškiomis spalvomis mirgėdavo įvairūs kiliminiai augaliukai. Taip pat auginau daug įvairių svogūninių, šakniagumbinių, kurie prieš žiemą iškasami ir nešami į patalpą žiemoti. Praėjo ne vieneri metai, kol supratau, kad visko neįmanoma aprėpti arba kas tinka išpuoselėtame, pedantiškai tvarkomame kieme, nebūtinai tiks ir mano vienkiemyje. Pamažu įžvelgiau savyje didžiulį domėjimąsi ir meilę tiems „augintiniams“, kurie nereikalauja nuolatinės priežiūros, yra įdomūs ne tik žiedais, bet ir lapų, kero struktūra, ilgai išlieka dekoratyvūs po žydėjimo, net per žiemą. Šiai grupei augalų galima priskirti daugumą dekoratyvinių varpinių žolių, astrus, kemerus, saulėgrąžas, veronikūnus, kraujalakes ir daugybę kitų. Daugelis šių augalų rūšių ir veislių dominuoja mano gėlynuose. Kadangi jie yra stambūs, daugiau sau vietos reikalaujantys „galiūnai“, tad ir gėlynai užima nemažus plotus sodyboje. Tačiau tai visai nereiškia, kad aš visą vasarą juos turiu ravėt ir laistyt. Tikrai ne. Kai daugiamečių gėlių kerai suauga (per 2 – 3 metus), užima jiems paskirtus plotelius, ten piktžolės neberanda sau vietos. Drėgmė po tokia lapija irgi ne taip greit garuoja, kaip iš po žemų, smulkių augaliukų.

Dauguma mano auginamų daugiamečių gėlių žiemoti pasilieka nenupjautos, nes kai kurios atrodo gražiai ir vėlyvą rudenį, ir net žiemą. 

Lapkritį dar nepraradusios savo formų išsilaiko daugelis astilbių rūšių. Viena iš puošniausių nužydėjusi – Astilbe pumila chinensis.

Ir su Molinia caerulea „Variegata“.

Eupatorium dubium „Baby Joe“ skėtukai dumplūninės nikandros (Nicandra physaloides) fone. Pastarasis augalas vienmetis, bet kiekvienais metais visų sėjinukų neišraunu, palieku kelis, nes labai jau jis man tinka į sausas puokštes. 

Hydrangea paniculata „Limelight“ (Šluotelinė hortenzija) ir Euphorbia palustris (Pelkinė karpažolė). Ši karpažolė   rudenį labai ryškios spalvos. Tai drėgnų, netgi šlapių vietų augalas.

Česnako „Summer Beauty“ „grybukai“ ir pelkinė karpažolė.

Nužydėjusios žėrinčiosios rudbekijos (Rudbeckia fulgida) „burbuliukai“ kone gražesni už pačius žiedus.

Parkelio istorija

Mano parkelio istorija dar visai neilga. Jis buvo pradėtas sodinti 2011 m. pavasarį.
Jau eilę metų „audžiau mintį“, kad norėčiau prie namų, kuriuose gyvename, pasodinti įvairių dekoratyvinių medžių, krūmų, žolinių daugiamečių augalų. Tai maždaug 35 arų ploto teritorija tarp gyvenamojo namo ir natūraliai augančio miško, kurią mes dabar vadiname „parkeliu“. Pirmieji parkelyje „apsigyveno“ tulpmedis, raudonlapis ir geltonlapis klevas, gojelis juodųjų pušų, keletas serbinių ir sidabrinių eglučių, europiniai maumedžiai, kėniai, keletas veislių juodųjų šeivamedžių, putinlapiai pūsleniai, uoliniai kadagiai.
Kiekvieną pavasarį, kartais ir rudenį kolekcija buvo papildoma keletu vienetų egzempliorių, nes visus norimus augalus (planuotus pasodinti į parkelį) įsigyti iš karto – sunkoka užduotis.

Parkelio teritorijoj buvo suplanuota įrengti kelis didelius daugiamečių žolinių augalų gėlynus. Norėjau, kad visi dekoratyviniai augalai pritaptų prie esamos vietinės augmenijos, nebūtų ryškios ribos tarp pasodintų ir tolėliau už jų augančių miško augalų. Nėra parkelyje skiepytų, karpomų ar formuojamų medžių ir krūmų, visi jie auga laisvai, natūraliai, kaip ir jų rūšiniai gentainiai gamtoje.
Gėlynuose vyrauja tokios gėlių rūšys ir veislės, kurios yra atsparios mūsų klimato sąlygoms, nedengiamos žiemai. Auginu daug ilgaamžių, visą vasarą žydinčių daugiamečių gėlių, varpinių dekoratyvinių žolių.

 

Daug kur gėlynuose kartu su gėlėmis auga ir daugiamečiai dekoratyviniai krūmai.